Agnė.

Sutikau Ją... Ir Ji pražydo...

                                                                                                           Linkėjimai. Viktorija

Viena diena vasaros

                                                                                                     Linkėjimai. Viktorija

Pasaulis jos akimis...

Kartais man norisi į pasaulį pažvelgti Jos akimis. Sugrįžti į tą gyvenimo pradžią - vaikystę. 







                                                                                                      Linkėjimai. Viktorija

Vieną kartą aš gavau obuolį...

Pakalnutės šešėlio paliestos...

                                                              Linkėjimai. Viktorija

Ramunių nubučiuota, sapnų palytėta...

                                                                                     Linkėjimai. Viktorija

Tėčio diena

Šiandien norėčiau pasveikinti visus Tėčius su jų diena. Tarti didelį ačiū už gyvenimą ir už tai, kad esat, kad buvot, kad davėt gyvybę, kad auginot, kad mylavot, kad maitinot, kad žaidėt, kad auklėjot, kad barėt, kad užauginote ŽMONĖMIS. 

P.S. šiandien mūsų namuose irgi pirmą kartą paminėta ši šventė. Oficialiai, teisėtai, su rytiniais bučinukais ir nosies pažnaibymais. :)










Mylim Tave, tėti!










Linkėjimai. Viktorija

Kakavinis šeštadienis

Šeštadienį lijo ir buvo šalta. Visai nepanašu, kad jau vasara, tad visą dieną su vyru mėgavomės šilta kakava ir šokoladu. :)

                                                                       Linkėjimai. Viktorija

Naglio Krikštynos

Pamenu, kai draugė pasiūlė fotografuot jos sūnaus krikštynas.. Kaip aš tada apsidžiaugiau. Ech... šitokia galimybė pirmą kartą, šitokia galimybė įgauti bent šiokios tokios praktikos fotografuoti ne vien savo mergaitę. Tryniau delnais, dėkojau draugei, kad patikėjo man tokią šventę! 
 Atėjo ta diena... naktį beveik nemiegojau, nes vis mąsčiau, kad tik nesusimaučiau, kad tik viską padaryčiau gerai! Jaučiausi kaip prieš egzaminą, delnai prakaitavo, širdis daužėsi, o galvoje vis sukosi mintys, kad tik nesugestu fotoaparatas, kad iš tų nervų nepamirščiau visos kuprinės su technika!
Pirmi kadrai buvo su drebančiomis rankomis, bet paskui įsivažiavau ir jaučiau tokį malonumą, kad nemoku apsakyti. Man fotografavimas, tai kažkas tokio! O dar kai žinai, kad kažkada ateityje šeima žiūrės tas nuotraukas, atsiranda didelis ryžtas pagauti visas tas malonias akimirkas, kad žiūrėdami nuotraukas jaustusi jaukiai.


Ir ką galiu pasakyti, kad nebuvo taip baisu. Šeima buvo fantastiška, jauki, o kas svarbiausia natūrali. Galbūt pirmas blynas prisvilo šiek tiek, galbūt tų minusų ir fotografijos taisyklių sulaužymų aibės, bet  jaučiuosi gerai, nes šeima liko patenkinta, o tai man svarbiausia. Svarbiausia nesugriauti vilčių. :)

Visą fotofilmuką galite pažiūrėti čia:  https://vimeo.com/42968984 




                               Linkėjimai. Viktorija

Jis ir Ji...

Dažnai Juos tyliai stebiu, kai nuvažiuojam aplankyti. Dažnai tyliai prisimenu, kai dar laukdamasi dukros pagalvodavau, kad geresnio senelio turbūt niekas negalėjo dukrai dovanoti... Man gera stebėti, kaip jie abu kapstosi smėlyje, pjauna žolę, ar eina pažiūrėti ar katė dar neatsivedė kačiukų... Tas ryšys tarp senelio ir anūkės man kažkoks magiškas. Dvi kartos: viena gyvenimo išminties jau paliesta, o kita dar tokia jauna ir maža, atrodo, dar taip neseniai atėjusi į gyvenimą...


Ir visada tyliai pasidžiaugiu, kad dabar Jie turi vienas kitą.






                                                                                                           Linkėjimai. Viktorija.